rūktis

rū́ktis sm. (1) smilkstančių degėsių krūva: Rū́ktis dega be liepsnos, teip tiktai griauzia Erž. Kitąsyk kalviai anglis sukraudavo į rū́ktį, žemiums apmesdavo, i tę jos troškiai dega, par vieną galą pakuria, par kitą rūksta Erž. Tam tyčia kurdavom rū́ktį, ka gyvolių uodai nepjautų Vdžg.